(1945–2023)
Rašytoja.
Varėnos viešoji biblioteka turi šias iš Rudnios kaimo kilusios B. Vėlyvytės knygas: „Kelias ilgas neilgas“ (1985), „Kai rugpjūtis arti“(1979), „Užsispyrėlis pianinas“ (1988), „Boružė ant delno“ (1991), „Vienos vasaros romanas“ (1998). Jos bibliografiją „Birutė Vėlyvytė: bibliografija: 1959–2010 m.“ yra parengusi buvusi bibliotekos Bibliografijos, informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėja Elena Glavickienė. Bibliografijoje suregistruoti B. Vėlyvytės eilėraščiai, skelbti periodikoje, prozos kūriniai, išleisti atskiromis knygomis bei skelbti rinkiniuose ir periodiniuose leidiniuose, o taip pat literatūros kritika ir publicistika, vertimai. Pateikiama literatūra apie rašytoją ir jos kūrybą.
Birutė Vėlyvytė gimė 1945 m. sausio 24 d. Rudnios kaime. 1953–1963 m. mokėsi Rudnios vidurinėje mokykloje. 1963–1968 m. studijavo Vilniaus universitete. Baigusi Filologijos fakultetą, dirbo „Mūsų žodžio“, „Naujų knygų“ ir kitose redakcijose. Nuo 1988 metų – Lietuvos rašytojų sąjungos narė. Parašė ir išleido šias knygas: „Kai rugpjūtis arti“ (1979) „Kelias ilgas neilgas“ (1985), „Dramblys žirnelis“(1981), „Lėlė išpuikėlė“ (1993), „Užsispyrėlis pianinas“ (1988), „Boružė ant delno“ (1991), „Kada ateina nykštukai“ (1992), „Ir pavydės pasaulis“ (1997), „Vienos vasaros romanas“ (1998), „Paskutinis vakaras su Monika“ (2000).
Kurti pradėjo dar mokydamasi Rudnios vidurinėje mokykloje. Pirmuosius eilėraščius publikavo žurnale „Moksleivis“. 1960 m. jaunosios poetės eilėraščius pradėjo spausdinti ir tuometinis Varėnos rajono laikraštis „ Tarybinis balsas“ (vėliau –„Raudonoji vėliava“). Kaip prozininkė debiutavo 1979 m. apsakymų rinkiniu „Kai rugpjūtis arti“. Tai nedidelės apimties leidinys, kuriame telpa keturiolika trumpų kūrinių ir vienas didesnis – „Trinktelėjo durys“, „kurį sąlygiškai galima vadinti apsakymu turinčiu apysakos bruožų“ .[1] Lietuvos literatūros tyrinėtojas Algis Kalėda (1952–2017) apie pirmąją B. Vėlyvytės knygą rašė: „Didesnę B. Vėlyvytės knygos dalį užima moterų portretai. Napasiteisinusios svajonės, noras sutikti artimą žmogų bei viltys, kad gyvenimas bus gražesnis ir turiningesnis – pagrindiniai jaunosios prozininkės kūrybos motyvai“ .[2] Pirmoji knyga sulaukė ir kritikos. Ne itin palankią recenziją parašė literatūros kritikas Saulius Žukas, atkreipęs dėmesį į tai, kad „Daugumos apsakymų herojės – nelaimingos moterys, miestietės arba kaimietės, bet apie kokį nors apibendrintą šiuolaikinės ar Lietuvos kaimo moters paveikslą nedrįsčiau kalbėti. <...> B. Vėlyvytei reikėtų rasti jėgų pakilti nuo asmeninių problemų, pastarosios turėtų įgauti literatūrinę vertę, t. y. tapti įdomios skaitytojui.“[3]
1981-аisiais B. Vėlyvytė išleido pasakų knygą vaikams „Dramblys Žirnelis“. Ši knyga – B. Vėlyvytės debiutas vaikų literatūroje. „Nedidelėje knygelėje autorė parodė pasakų kūrėjos privalumus: gebėjimą sumanyti įdomų personažą, kurti poetišką, dinamišką pasakojimą, išrutulioti kilnią idėją“ – gerų žodžių rašytojai nepagailėjo vaikų literatūros tyrinėtojas Kęstutis Urba.[4]
1985 metams pasirodė antroji apsakymų knyga „Kelias ilgas neilgas“. Koks gi Birutės Vėlyvytės pasaulis antroje apsakymų knygoje? „ Ir antroje knygoje dažniausiai sutinkame moteris ir merginas; jos dirba, myli (arba įsimyli), ilgisi, nusivilia; jų aplinkoje – kaime, gyvenvietėje, mažame miestelyje – daug monotonijos, nuobodulio, apkalbų, nenuoširdumo ir atvirų akibrokštų, ir visa tai neišvengiamai braunasi į veikėjų vidaus pasaulį, verčia pasirinkti vienokią ar kitokią moralinę ir psichologinę poziciją. B. Vėlyvytės apsakymų psichologiškumas akivaizdus. <...>. B. Vėlyvytės apsakymų veikėjams būdingas svajonių, norų ir ambicijų pasaulis, todėl neišsipildymai lengvai įskelia konfliktus ir susidūrimus su aplinka, žmonėmis. “ – recenzijoje „Kas savita ir visuotina“ rašė Edvardas Vaičius [5]. Gilindamasi į kaimo žmonių, jaunimo problemas, autorė simpatizuoja tiems savo herojams, kurie atsparūs kasdienybės rutinai, miesčioniškumo užkratui, santūriai, bet tvirtai, nevengdami ir autoironijos jie saugo teisę savaip matyti ir suvokti pasaulį.
Po šios apsakymų knygos autorė daugiau nei dešimtmetį leido tik vaikams skirtas knygas: 1988 m. išleistas apysakos ir apsakymų rinkinys „Užsispyrėlis pianinas“, 1991 m. – apysaka „Boružė ant delno“, 1992 ir 1993 m. – pasakų knygos „Kada ateina nykštukai“ ir „Lėlė išpuikėlė“. Paskutiniais praėjusio tūkstantmečio metais autorė grįžo prie prozos suaugusiesiems.
1997 metais pasirodė romanas „Ir pavydės pasaulis“ – aštuntoji rašytojos knyga. Tai įtaigus, gyvas pasakojimas apie šių dienų jaunuolių santykius, išgyvenimus, jausmus formuojant savo požiūrį į vyresniąją – tėvų – ir bendraamžių kartą. Pagal šią knygą buvo filmuotas siužetas „Gimnazistams“ (LTV laida). Romane „Vienos vasaros romanas“(1998) autorė gvildena pralobėlių ir „išlėkusiųjų iš balno“ santykius. Knygos anotacijoje rašoma, kad veiksmas vyksta nuošaliame kampelyje – sodo apsuptoje šiuolaikinėje pilaitėje, tačiau po išorine ramybe bręsta, kaip votis tvinksi drama. Ryškūs veikėjų charakteriai, taikūs dialogai, meilės-nemeilės linija – visa tai skaitytojas ras šioje knygoje.
„Paskutinis vakaras su Monika“ (2000) – pasakojimas apie du jaunus žmones, kuriuos neįprastomis aplinkybėmis suvedė likimas. O likimas vieniems palankus, kitiems už pamotę rūstesnis ir beveik kiekvienam iškrečia pokštų. Kaip jis susiklostė šio romano herojams, skaitytojas sužinos užvertęs paskutinį knygos puslapį – gal vakaras su Monika bus ne paskutinis.
Birutės Vėlyvytės kūrybos vaikams ir suaugusiems centre – jautrus ir sudėtingas žmogaus vidinis pasaulis, žmonių santykiai su kitais ir tikrove, jaučiama ypatinga atida detalėms, siekis harmoningai suderinti vaizduotę su realybe.
Birutė Vėlyvytė mirė 2023 m. spalio 27 d. Urna su jos pelenais palaidota Rudnios kapinėse.
Laimutė Cibulskienė
Varėnos viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus bibliografė
[1] Šinkūnas Rimantas Rugpjūčiui atėjus // Literatūra ir menas. – 1979, spal. 29
[2] Kalėda, Algis Apie žmogų ir apie laiką // Tiesa. – 1979, spal 27
[3] Žukas, Saulius Naujų vardų ir žodžių derlius // Jaunimo gretos. – 1979, Nr. 12, p. 18
[4] Urba, Kęstutis Į pasakų skrynią // Literatūra ir menas. – 1982, kovo 27
[5] Vaičius, Edvardas Kas savita ir visuotina // Pergalė. – 1985, Nr. 10, p. 170