(1925–2021)
Lietuvos partizanas, politinis kalinys, Vyčio kryžiaus III laipsnio ordino kavalierius.
Juozas Jakavonis gimė 1925 m. liepos 10 d. Kasčiūnų kaime, Merkinės valsčiuje, prie pat Lietuvos ir Lenkijos demarkacinės linijos. Subrendęs nepriklausomybės metais iš arti matė Antrojo pasaulinio karo siaubą, kuris neaplenkė ir jo šeimos.
J. Jakavonis būdamas vos devyniolikos davė partizano priesaiką ir aktyviai dalyvavo ginkluotame pasipriešinime. Jis su kitais partizanais savo tėvų kieme 1945 metais įrengė bunkerį, kuris 1945-1946 metais tapo Pietų Lietuvos partizanų vadų vadaviete. Bunkeryje gyveno ir dirbo Pietų Lietuvos partizanų vadai J. Vitkus-Kazimieraitis ir A. Ramanauskas-Vanagas. J. Jakavonis dar platino ir pogrindinę spaudą, nes bunkeryje buvo leidžiamas partizanų laikraštis „Laisvės varpas“. Dvejus metus trukusi aktyvi J. Jakavonio-Tigro partizaninė kova baigėsi 1946 metų gruodžio 8 dieną, kai savo gimtajame kaime, kaimyno namuose, buvo enkavedistų suimtas su partizanų spauda. Tuomet prasidėjo kankinimai ir kruvini tardymai Merkinės milicijos rūsiuose, Varėnoje, o galiausiai ir Vilniaus KGB rūsiuose. J. Jakavonis ištvėrė nežmoniškus kankinimus, tačiau neišdavė nė vieno, su kuriais akis į akį suvesdavo okupacinių struktūrų darbuotojai. Bolševikinio karo tribunolas J. Jakavonį nuteisė Sibiro kalėjimams, lageriams ir tremčiai, ir ten jis praleido savo jaunystę – nuo 1946 iki 1959 metų.
Po vergiško darbo dešimtmečio Sibiro fabrikuose, lageriuose, kasyklose 1959 m. J. Jakavonis su savo šeima grįžo į Lietuvą.
1988 m., prasidėjus Atgimimui, J. Jakavonis įsitraukė į Sąjūdžio veiklą. Šalia jo namų buvo atkastas ir įrengtas bunkeris, buvusi Pietų Lietuvos partizanų vadavietė, kuri kasmet pritraukia gausų lankytojų būrį ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio. J. Jakavonį, puikų pasakotoją, Dievo apdovanotą fenomenalia atmintimi, kvietė kalbėti per radiją, apie jį buvo sukurti Lietuvos ir užsienio televizijų videofilmai.
1994 m. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga J. Jakavonį apdovanojo Pasipriešinimo dalyvio Kryžiumi, 1995 metais Tautos fondas (JAV) įteikė padėką už gyvosios istorijos paliudijimus. 1998-aisiais Lietuvos Respublikos Prezidento V. Adamkaus dekretu jam įteiktas Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinas ir padėka už nuopelnus Lietuvai. 2000 metais iš Lietuvos Respublikos Prezidento V. Adamkaus jis gavo Lietuvos kariuomenės kūrėjo medalį. 2018 metais J. Jakavonis apdovanotas Varėnos rajono savivaldybės garbės ženklu „Už nuopelnus Varėnos kraštui“.
2005 metais jis parašė knygą „Šalia mirties“, kurią parengė ir suredagavo buvusi „Dienovidžio“ redaktorė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė, šitaip išsireiškusi apie pačią knygą: „Tai savotiška legenda, o gal herojinė sakmė apie savo ir savo kaimynų gyvenimą rūsčiais ir neviltimi alsuojančiais sovietinio pokario metais“. Knygoje pateikiami atsiminimai apie partizaninę kovą Merkinės apylinkėse, kančias, patirtas Merkinės, ir Varėnos saugume, Gulago lageriuose, autoriaus ir jo kaimynų liudijimai apie gyvenimą sovietinėje Lietuvoje iki Atgimimo.
Mirė 2021 m. lapkričio 23 d.