Varėnos viešojoje bibliotekoje (II aukšte) veikia spaudinių paroda „Kraštiečiai sukaktuvininkai“
Balandžio 10 dieną sukako 115 metų, kai gimė Margionių krašto šviesuolis, dramaturgas, režisierius ir poetas Juozas Gaidys (1908–1992)
Savamokslis teatro režisierius, dramaturgas ir poetas kūrė apie Margionis, vaizduodamas kaimo žmones, jų papročius, gerąsias savybes ir ydas, o ant scenos kvietė vėlgi margioniškius, kurie vaidino daugiausia čia pat, kieno nors klojime. Režisierius Juozas Gaidys su kaimo artistais pastatė 19 įvairių teatro vaidinimų, sukūrė per 100 eilėraščių ir dainų, kurioms melodijas sugalvodavo pats. Parodoje – Bronio Šukio mašinėlė spausdintas darbas „Unikalusis Dzūkijos teatras: trijų dalių apybraiža. III dalis. Juozo Gaidžio memuarai “ (1988) bei literatūra apie J. Gaidį.
2023 m. balandžio 10 d. žymiam lietuvių fizikui, Lietuvos mokslų akademijos nariui emeritui, Vilniaus universiteto prof. emeritui habil. dr. Jonui Grigui sukako 85 metai. (Gimė 1938 m. balandžio 10 dieną, Kabeliuose. )
J. Grigas yra feroelektros ir fazinių virsmų tyrimo Lietuvoje pradininkas. Su kolegomis sukūrė mikrobanginę feroelektrikų dielektrinę spektroskopiją. Ištyrė daugelio feroelektrikų ir protoninių laidininkų dielektrinius spektrus radijo ir mikrobangų dažnio laukuose, atrado ir ištyrė feroelektrines relaksacines ir rezonansines modas, fazinius virsmus kristaluose, sukūrė fazinių virsmų modelių, tapo 10 išradimų autoriumi. Už mokslo nuopelnus profesorius 1986 m. apdovanotas LSSR valstybine premija, 1996 m. – Lietuvos mokslo premija, 1996 m. – Švietimo ir mokslo ministerijos premijomis už mokslo populiarinimą. Parodoje eksponuojamos J. Grigo knygos: „Kiek trunka sekundė“ (2012), „Kokiame pasaulyje gyvename“ (2012), „Pažinimo kelias“ (2013), „Ateitis jau atėjo“ (2015), „Pažinimo šaknys ir vaisiai“ (2021) bei literatūra apie jį.
Balandžio 10 d. garbingą 80-mečio jubiliejų minėjo Lietuvos gamtininkas, kraštotyrininkas, rašytojas Henrikas Gudavičius (gimė 1943 m. Kelmės r. Kalniškių kaime). Nuo 1990 m. iki 2017 m. dirbo Dzūkijos nacionaliniame parke, Gamtos paveldo skyriuje. Dabar yra šio Parko Savanoris. Nuo 1992 m. H. Gudavičiaus iniciatyva DNP ir Čepkelių gamtinio rezervato direkcija leidžia kultūros ir gamtos nacionalinį paveldą liudijantį laikraštį „Šalcinis“. Nuo 1996 m. gyvena ir dirba Liškiavoje, kuria ir prižiūri DNP retųjų ir vaistinių laukinių augalų sodą. Už nuopelnus Varėnos krašto kultūrai H. Gudavičius 1996 m. buvo apdovanotas „Sidabrinės bitės“ ženklu, o 1998 m. Aplinkos ministerija H. Gudavičiui skyrė Česlovo Kudabos premiją. 2018 m. kartu su Algimantu Černiausku apdovanotas Jono Basanavičiaus premija. Nuo 2019 m. gamtininkas yra ir Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Parodoje eksponuojamos H. Gudavičiaus knygos „Gamtmeldžio sodas: iš dzūkiškojo dienoraščio“ (2013), „Laiškai iš kaimo: dienoraštis, 2008–2012“ (2014), „Tarp žemės ir dangaus“ (2016) , „Klaidžioja kažkas prie Krūčiaus: laiškai iš kaimo“ (2018), „Tylos ir senovės ieškojimai: laiškai iš kaimo“ (2022) bei jo sudarytos knygos : Musteika (1997), Margionys (1998), Mardasavas (1999), Liškiava (2000) „Merkinės istorijos bruožai“ (2004), „Subartonys“ (2007). Parodą papildo straipsnių kopijų segtuvas apie H. Gudavičiaus gyvenimą ir kūrybą .