Spalio 21 dieną Dubičių biblioteka kvepėjo obuoliais. Vaikai dalyvavo popietėje, skirtoje Pasaulinei obuolio dienai. Klausydami pasakojimo apie šį pasaulyje populiariausią ir pigiausią vaisių spalvino obuoliukus.
Nuo seno lietuvių soduose sunokdavo pilnos kraitės obuolių. Anksčiau pasodinti obelį buvo taip pat svarbu kaip pasodinti ąžuolą. Obelis – gyvenimo, vaisingumo, santarvės ir grožio simbolis. Obuoliai yra vienas iš seniausių vaisių, pasirodžiusių Žemėje. Archeologai tvirtina, kad net urviniai žmonės juos valgydavo. Obuoliai nuo seno liaudies medicinos žinovų laikomi pačios gamtos žmogui atsiųstais gydytojais. Obuolių sėklose yra nemažai jodo. Norint gauti jodo dienos normą, reikia kasdien sukrimsti po 5–6 sėkleles. Valgant obuolius pagerėja apetitas, paspartėja medžiagų apykaita, atsiranda daugiau energijos. Kasdien suvalgant po 2–3 obuolius, gaunama visa vitamino C paros norma. Kiekvienam žmogui per metus reikėtų suvalgyti ne mažiau nei 35 kg obuolių.
Žmonės sugalvojo daug posakių, patarlių apie obuolius. Popietės dalyviai juos prisiminė, klausėsi senovės graikų mito apie nesantaikos obuolį, dėl kurio kilo Trojos mūšis, atliko užduotis: vardino žodžio „obuolys“ epitetus, žaidė žaidimą „Ežiukas ir obuolys“; ‚Obuolių krepšinis“, nešė obuolį ant galvos, sprendė „obuolio labirintus“, obuoliais matavo ūgį, sudėjo vardus; iš rudens žiedų ir lapų sukūrė paveikslą „Rudens mozaika“, o iš nuspalvintų obuoliukų – rėmą fotografijai. Skaitė Vytauto V. Landsbergio „Obuolių pasakas“, Jono Endrijaičio, Justino Marcinkevičiaus, Zitos Gaižauskaitės, Juozo Nekrošiaus ir Lauryno Ivinskio eilėraščius apie obuolius.
Vaikai sužinojo ir apie keisčiausias obuolių rūšis. Ar jūs kada nors matėte laukinę obelį? Jos šakos dygliuotos, vaisiai maži, rūgštūs – valgyti nenorėsite. Tačiau žmogus prisijaukino šį miško medį, sukūrė veisles su dideliais ir sultingais vaisiais. Gražiausi, didžiausi obuoliai auga Alma-Atoje, Kazachstane. Jų vardas yra „Aport“. Aporto vaisiai yra tamsiai raudoni, stambūs – negalima suvalgyti tokio obuolio iš karto. Kita neįprasta obelis auga Sibire, netoli Irkutsko miesto ir už Baikalo ežero. Vietiniuose miškuose dėl šalčio neauga nei ąžuolai, nei klevai. O obelis gyvena! Tik jos obuoliai yra maži, kaip serbentų uogos. Už tai ją vadina uogų obelimi. Vasarą obuoliai yra rūgštūs ir kieti, žiemą, po šalnų, jie tampa saldūs ir sultingi.
Šiemet Obuolio diena sutapo diena su Saldžiaus diena, pasaulyje minima trečiąjį spalio šeštadienį. Šią šventę kone prieš šimtmetį pasiūlė amerikiečių rašytojas Murėjus N. Rothbardas, ragindamas savo artimiesiems parodyti ypatingą dėmesį, įteikiant jiems saldžias valgomas dovanėles. Tikrą staigmeną vaikams padarė Gabrieliaus ir Gabijos tėvelis, padovanojęs dėžę saldainių. Ačiū, Dariau!
Prisiminę lietuvių liaudies išmintį, vaikai linkėjo: pavaišink draugą obuoliu – tai linkėsi jam meilės, laimės ir sveikatos. Visi vaišinosi obuolių pyragu ir kompotu.
Dubičių bibliotekos bibliotekininkė
Regina Lukoševičienė
