(1918–2004)
Žurnalistas. Prozininkas.
Gimė 1918 m. rugpjūčio 17 d. Musteikoje. Anksti neteko tėvo. Daug vargo patyrė padėdamas motinai ūkio darbuose. Nuo mažens teko ganyti gyvulius po Čepkelių raistą, o žiemą lankyti Musteikoje prof. T. Ivanausko įsteigtą „Ryto“ mokyklą. Baigęs ją, pradėjo mokytis Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Dar gimnazistas Petras pradėjo rašyti noveles, kurios buvo spausdinamos „Vilniaus rytojuje“, „Jaunimo drauge“, „Vilniaus aide“, žurnale „Lietuviškas baras“.
1939 m. P. Averka siunčiamas į Varšuvos universitetą studijuoti lenkų kalbą ir literatūrą, tačiau prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas studijas nutraukė.
1944–1947 m. P. Averka dirbo „Tiesos“ redakcijoje ir studijavo Vilniaus universitete. 1947 m. „Tiesos“ vyr. redaktorius Zimanas surado archyvuose P. Averkos rašytus antitarybinius straipsnius ir už tai 7 metus teko kentėti šiaurės gulago pragare. Grįžo iš gulagų tik 1954 m., bet negalėjo mokytojauti.
Dirbo iki pensijos įvairiose įstaigose buhalteriu. Iš vokiečių kalbos išvertė S. Nalkovskos lenkų novelės antologiją „Gyvenimo versmė“. Visą laiką, ypač po Lietuvos atgimimo, dalyvavo spaudoje gindamas Tėvynės nepriklausomybę, paskelbė daug straipsnių, recenzijų.
Mirė 2004 m. balandžio 9 d.