Varėnos viešojoje bibliotekoje vyko Alytaus ir Varėnos literatų susitikimas.
Niekas šiandien negali pasakyti, kada buvo parašytas pirmasis eilėraštis, kaip skambėjo pirmoji žmogaus lūpose gimusi daina. Tik seniai pripažinta, kad poezija ir muzika – tai pačios giliausios ir išraiškingiausios dvasinės kūrybos formos.
Jei pavasaris – romantiškos poezijos metas, tai ruduo – ilgesingos, melancholiškos ir nostalgiškos poezijos laikas. Kokio laikmečio bebūtų poezija, ji dovanoja prasmę gyventi, džiaugtis patiems ir džiuginti kitus. Nudžiuginti Varėnos literatus nusprendė žurnalistas, filologas, kraštotyrininkas, redaktorius, daugelio knygų autorius, Varėnos literatų būrelio (1956-1959 m.) narys Jonas Laurinavičius. Nuo šių metų Jonas Laurinavičius yra literatų klubo „Jievaras“ garbės narys. Jo linkėjimus ir pasiūlymą leisti Varėnos literatų kūrybos almanachą perdavė bibliografė Laimutė Cibulskienė.
Alytaus literatų klubo „Tėkmė“ pirmininkė Regina Rasimienė džiaugėsi prasminga Varėnos ir Alytaus kūrėjų draugyste. Jaukaus susitikimo metu skambėjo poetų eilės apie rudenį, meilę rudeniškai gamtai. Literatai skyrė sonetus rudeniui, bet širdyje džiaugėsi pavasariu, siuntė „velniop senatvę“, keliavo „savo kūlgrinda“, kai rudens „spalvų magija įsiterpia į širdį, įsipina į dainą“. „Ruduo nenori miego“, nors „dienos po kojomis gula“, bet norisi „gerti gyvenimo taurę“, nejausti melancholijos, įveikt „gyvenimo skardžius ir kilti į žvaigždes“.
Švelnūs pagraudenimai, pamąstymai apie motulę skambėjo Julijos Jaunutos Kavaliauskienės poetiškoje esė. Poezija kaip ir daina gali sujungti žmonių širdis.
Į dainas poeziją įpynė Danutės Bačinskienės vadovaujamas ansamblis „Romansas“. Skambėjo dainos Irenos Malmygienės, Jono Staliulionio ir Petro Miliūno žodžiais.
