Vasario 20 dieną Rašytojų klube Vilniuje vyko poezijos ir atsiminimų vakaras „Su juo gali per girią eiti“, skirtas Anzelmo Matučio 100-osioms gimimo metinėms.
Renginio organizatorius ir vedėjas, asociacijos „Slinktys“ pirmininkas Juozas Žitkauskas pristatė naują Anzelmo Matučio poezijos rinktinę „Kas žmogiuko širdyje“ (sudarytojas Vytautas Matulevičius, iliustruotoja Lina Eitmantytė-Valužienė).
Atsiminimais apie poetą pasidalijo jo sūnus Vytautas Matulevičius: „Visi Matutį pažįsta kaip vaikų poetą, pedagogą, o jis buvo ir užkietėjęs žvejys. Kartą per nepertraukiamą 24 valandų žvejybą mudu su tėčiu sugavom 50 kg žuvies, kurią vos patempėm – tai labai įsirėžė atmintin. O ir eilėraščių apie žvejybą tėtis parašė nemažai.“
Antrasis poeto sūnus pristatytas: „Čia tas Valius – dvejetų karalius, kuris yra habilituotas medicinos mokslų daktaras.“ Valentinas Matulevičius jautriai kalbėjo: „Mielas tėte, ar galėjai tikėtis, kad taip bus švenčiamas tavo jubiliejus? Kiek daug minėjimo renginių vyksta visoje Lietuvoje! Mintimis dažnai pasikalbu su tėčiu, sugrįžtu į vaikystę...“ Valentinas taip pat prisiminė be galo stiprų ir gražų A. Matučio ryšį su pirmąją anūke Vaidute, prisiminė ir mamą, meiliai mamute vadinamą, kuri buvo profesionali kulinarė, pedagogė, ir tėtės žodžius: „Kai miršta poetas, miršta tauta.“ Džiaugėsi, kad mirus A. Matučiui – niekas nemirė, poeto kūryba gyva, yra skaitoma, dainuojama.
Poetei Violetai Palčinskaitei vaikystėje mama padovanojo A. Matučio knygą „Margaspalvė genio kalvė“. Mažai mergaitei eilėraščiai padarė didelį įspūdį, įsirėžė giliai į atmintį. „Jei ne ta knygelė, nežinau, ar būčiau tapusi rašytoja, ar rašyčiau vaikams...“, – svarstė V. Palčinskaitė. Prisiminė, kaip jau užaugusi Rašytojų sąjungos namuose susitiko su Anzelmu Matučiu ir gavo dovanų knygą su autografu.
Birutė Švagždienė – pristatyta kaip Anzelmo Matučio Drevės raktininkė – dalijosi savo įžvalgomis apie poeto galią: „Ką reiškia būti vaikų poetu? Kiek reikia turėti išminties, kad žinotum, kas to mažo žmogiuko (vaiko) širdyje? Reikia turėti be galo artimą ryšį su vaiku. Reikia pakilti (ne nusileisti, o pakilti!) iki vaiko lygio, kad galėtum jam rašyti. Anzelmas Matutis dažnai sakydavo, jog 3 metų milžinams nėra eilėraščių, o jų labai reikia, todėl jis jiems ir rašo. Knyga „Girios televizorius“ gimė iš buvimo gamtoje, giria buvo jo šventovė. Po darbų ir reikalų mieste A. Matutis lėkdavo į girią, į Drevę, atgaivą rasdavo tik čia. Visa jo kūryba iš gamtos, apie gamtą, net ir testamentinis jo eilėraštis apie kadagėlį (kadagėlis puošia poeto kapą).“
Aktoriui Daliui Skamarakui vaikystėje A. Matučio poezija buvo suprantama visai kitaip negu dabar: „Vaikystėj skaitant eilės skamba kitaip nei suaugus. Suaugęs giliau matau. A. Matučio poezija – tikra gamtos dokumentika, joje gausu pamokymų mažiesiems, kaip elgtis su artimaisiais: mama, tėčiu, močiute. Kone visi eilėraščiai gali virsti dainomis.“
Renginyje dalyvavo Varėnos rajono savivaldybės įsteigtos Anzelmo Matučio premijos laureatai. Jonas Endrijaitis surado nemažai sąlyčio taškų su A. Matučiu: „Esame gimę tą pačią dieną – sausio septintąją, abu esame pedagogai.“ Prisiminė, kaip dar būdamas studentu ir atlikdamas pedagoginę praktiką Druskininkų mokykloje su vaikais statė spektaklį pagal A. Matučio „Drevinuką“. Didžiavosi, kad 2019 m. jo kūryba įvertinta Anzelmo Matučio premija.
Poetas Vainius Bakas, 2021 m. A. Matučio premijos laureatas, džiaugėsi būdamas šiame vakare tarp artimų Anzelmo Matučio žmonių. Ir lyg bandė teisinti savo buvimą: „Gyvenau Miškų gatvėje, lankiau „Šilo“ gimnaziją, nuo mažens mėgau žvejoti, grybauti. Pats būdamas poetu jaučiuosi kaip nykštukas ant milžino delno, lyginant save su A. Matučiu. Mane A. Matučio kūryba paskatino mylėti Lietuvą. Bet ne abstrakčią Lietuvą, o konkrečią, per mažas detales: klausant margaspalvės genio kalvės, žvelgiant į girios televizorių, renkant bruknių karolius... A. Matučio eilėraščių herojai ir yra tai, kas telpa sąvokoje – mano kraštas, mano Lietuva“.
Alytaus kraštotyros muziejaus muziejininkas Giedrius Bernatavičius pristatė dvi neseniai pasirodžiusias knygas „Pažintis su Anzelmu Matučiu“, „Įsilipau į žalią bokštą“. Poezijos ir atsiminimų vakare dalyvavo ir literatūrologas, vaikų literatūros kritikas, knygų autorius, ilgametis Anzelmo Matučio bičiulis Jonas Linkevičius.
Jurgita Žukienė
Varėnos viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo skyriaus vedėja
