Panočių bibliotekoje paminėtos poeto Anzelmo Matučio 100-osios gimimo metinės ir Pasaulinė Žemės diena. Popietę „Šneka paukšteliai“ surengė Panočių bibliotekos bibliotekininkė Rimutė Antuchevič ir Varėnos „Žilvičio“ vaikų-lopšelio darželio Panočių skyriaus auklėtoja Elena Latvienė.
Anzelmas Matutis – trumpojo eilėraščio meistras. Eilių herojai moko mylėti Tėvynę, tėvus, tausoti gamtą, priešintis jos niokojimui. Džiaugiamės, kad poetas 1971 m. Varėnos rajone Gudų girioje, Pauosupės kaime prie Uosupio upelio pasistatė medinį šešiakampį namelį, prie kurio parašyta: „Aš girių šlovė – Bičiulių drevė“. Namelis vadinamas Matučio dreve. Poetas sakė: „Be girios nemoku rašyti eilėraščio.“ Jo pasaulis buvo pilnas žvėriukų, paukštelių, gyvuliukų, visokių gyvų sutvėrimų. Į tokį pasaulį jis viliojo ir savo skaitytojus – vaikus.
Popietė prasidėjo A. Matučio eilėraščiu „Kas žmogiuko širdyje“, kuriuo į mažą lyg kumščiukas širdį poetas sutalpina visą Žemę. Pasisveikinę su Žeme, ir visais joje gyvenančiais, klausėmės eilėraščio „Aš tavo gimtinė“. Vaikai žemėlapyje įklijavo Trispalvę, pažymėjo savo gimtinę – Lietuvą. Mažieji popietės dalyviai klausėsi eilėraščių iš knygos „Margaspalvė genio kalvė“ ir mėgdžiojo paukščių balsus. O, kad „Juodos švilpos“ (varnėnai) turėtų kur gyventi, skvere prie bibliotekos, suaugusiesiems padedant, iškėlė varnėnams inkilus. Pasiklausę eilėraščio „Kodėl varnėnai grįžta“, pažadėjo namuose su tėveliais nupiešti savo gimtinę, namus. Taip pat tvarkė aplinką, mokėsi rūšiuoti šiukšles.
Panočių bibliotekos bibliotekininkė
Rimutė Antuchevič
