Sveika ir skani arbata
- almantece
- 04-10
- 2 min. skaitymo
Permainingi pavasario orai, plintančios peršalimo ligos paskatino prisiminti, kad šalia mūsų auga kvapnūs, aromatingi ir sveiki augalai, iš kurių kiekvienas galime pasiruošti sveiką ir skanią arbatą, pašalinančią įvairius negalavimus. Panočių bibliotekoje kartu su Kaniavos kultūros centro vadovu Algimantu Vitkumi surengėme edukaciją „Sveika ir skani arbata“. Savo ilgamete žoliavimo patirtimi sutiko pasidalinti Rudnios kaimo gyventoja Irena Gudaitienė.

„Gyvenu miško apsuptyje. Nuo vaikystės renku vaistažoles, domiuosi jų poveikiu organizmui, namų sąlygomis gaminu arbatas. Žoliavimas tai dieviškos atostogos gamtą mylinčiam žmogui. Visus savo svečius veduosi į mišką, kur per nosį įkvepiami, per odą sugeriami kvapai nuveda juos į nemokamą sanatoriją“, – pasakojo žolininkė.
Susipažinome su Irenos surinktų ir išdžiovintų arbatžolių įvairove, praktiniu jų panaudojimu. Kiekvienas galėjo augalą paliesti, įkvėpti žolelių aromato. Ragavome citrinžolės, beržo grybo, grikių žiedų, raudonėlio arbatas. Skanavome raugerškio uogas, kurios dar vadinamos „žaliuoju gydytoju“. Irena papasakojo, kurie augalai dera tarpusavyje, nuo kokių ligų apsaugo mūsų organizmą, suteikė žinių apie vaistinius augalus. Dažnesniems negalavimams, pasak Irenos, gydyti tinka melisa, raudonėlis, liepų žiedai, ramunėlės, medetkos, mėta, bijūnų žiedai, pušų pumpurai, žemuogių lapai, jonažolės, mėlynių lapai, citrinžolė, šalavijas, levanda, beržo grybas, grikių žiedai, ąžuolo žievė. Sužinojome, kad vaistažolių mišiniai gaminami iš kelių rūšių išdžiovintų, susmulkintų ir sumaišytų vaistinių augalų, pasižyminčių panašiomis gydomosiomis savybėmis. Sužinoome, kaip teisingai žoliauti, džiovinti ir saugoti surinktas vaistažoles, išmokome esminių arbatų maišymo ir plikymo principų.
Irena pabrėžė: „Visos žolės, medžių lapai, žiedai, pumpurai renkami esant jaunam ir priešpilniam mėnuliui. Vaistinės šaknys – mėnuliui dylant. Vaistažolių arbatas naudinga gerti profilaktiškai, jos stiprina imunitetą. Gydymasis arbatomis efektyviausias tuomet, kai liga dar nėra įsisenėjusi. Prieš vartojant mažai žinomų vaistažolių užpilus ir arbatas, reikėtų pasitarti su šeimos gydytoju.“
Išsirinkom sau tinkamų žolynų, sukūrėme arbatos mišinius, kuriuos sudėjome į Irenos paruoštus maišelius. Parsinešę į namus skanausime pačių pagamintą arbatą. Neskubėjome skirstytis, prie arbatos puodelio dalijomės patirtais įspūdžiais, padainavome. Vyravo draugiška aplinka, pakili nuotaika, gera savijauta, dėkingumas.
Panočių bibliotekos bibliotekininkė Rimutė Antuchevič