Į Dubičių biblioteką atėjo moterys, norinčios išmokti išsikepti šventinį džiovintų vaisių pyragą. Jo šaknys siekia viduramžius, kai Europoje buvo populiarūs vaisių ir prieskonių kepiniai. Gaminio skonis, tekstūra ir aromatas yra ypatingi, o pats pyragas siejamas su senaisiais papročiais, šeimos šventėmis ir jų laukimu.
Išsikepti pyragą mokė bibliotekininkė Regina Lukoševičienė. Šiai edukacijai prireikė dviejų popiečių. Pirmą dieną džiovinti vaisiai (kiekvienam pyragui reikėjo 1,5 kg) nuplauti, nusausinti, pasverti ir susmulkinti, užpilti stikline brendžio, gerai išmaišyti ir sandariai uždaryti, palikti iki kitos dienos. Antrąją popietę moterys ruošė tešlą iš sviesto, kiaušinių, cukraus, miltų, įvairių prieskonių ir sulčių. Viską gerai išmaišę iki purumo, subėrė išbrinkintus džiovintus vaisius, vėl išmaišė ir pylė į kepimo formas. Kepė namuose 2–2,5 val. Kai pyragas visiškai atvėso, įvyniojo jį į sudrėkintą brendžiu marlę, sandariai įsuko į foliją ir paliko brandintis 1–2 mėn. Šis džiovintų vaisių pyragas kantriausius apdovanos neįtikėtina skonių harmonija.
Viename interneto straipsnyje pateikta tokia informacija: „Alkoholiu sulaistyti pyragai gali išsilaikyti metų metus. Šia tiesa 2003 m. įsitikino populiarus JAV televizijos laidų vedėjas Jay Leno. Vyrui tiesioginiame eteryje teko garbė atsiriekti net 125 m. brandinto pyrago, kurį, kaip šeimos palikimą, saugojo 83 m. sulaukęs Morganas Fordas iš Mičigano. Šmaikštusis J. Leno, paragavęs gabalėlį 1878 m. pagaminto pyrago, nusprendė, kad „šiam pyragui reikia dar šiek tiek laiko subręsti.“ (https://www.alfa.lt/straipsnis/10426570/kaledu-pyrago-paslaptys/)
Dubičių bibliotekos bibliotekininkė Regina Lukoševičienė
