Užgavėnės tai šventė ne tik žiemai išvaryti, kuo greičiau pavasariui prišaukti, bet ir įvairiausioms negandoms, nelaimėms, ligoms, susikaupusioms per metus, išvaryti. Užgavėnių dieną buvo stebimi orai ir pagal juos sprendžiama, kokie bus metai, koks derlius: jeigu saulė šviečia – reikia skubėti pavasarį anksti sėti, jeigu šlapia ir drėgna – bus geri metai, javai augs bet kur pasėti, o jeigu Užgavėnių dieną kiemai pilni sniego – tai ir Velykos bus su sniegu. Tikėta, kad per Užgavėnes negalima dirbti, nes tuomet nebus laiko ilsėtis visus metus.
Dubičiuose Užgavėnes šventėme kartu su kaimynais. Iš Panočių sulaukėme ne tik čigonų, žydų, bet ir Lašininio su Kanapiniu. Visus svečius pasitiko gaspadoriai Agotėlė ir Juozulis. Priminė, kad šią dieną reikia eketėn rūbus skalbt, kad linai ilgi, o drobės baltos būtų ir siūlai gerai verptųsi. Dar labai svarbu sniege pamindžioti savo kepurę, tai baravykus rudenį sveikus ir kepurės dydžio rausi. Netrukus pilna salė prigužėjo persirengėlių. Jie turėjo įvairių tarškalų ir kėlė didelį triukšmą. Senoji prasmė – triukšmas išbaido piktąsias dvasias.
Čigonės ne tik būrė, bet ir žąsį, vaikus pardavinėjo, žydelis, pinigų pluoštą išsitraukęs, pirkt norėjo meškienos, šeškienos ir vaikus negerus, o doktorkos mikstūras ir tabletkas siūlė: „Kas tų lekarstvų nepakaštavos, gaidzio balsu užgiedos, o jeigu 5 eurų pagailės, tai saulės visą mėnesį neregės, jeigu gaspadinė žąsies nepirks – vyras iš namų pabėgs.“ Kas jau labai persivalgys blynų su smetona, tai ir klizmą galima pastatyti ir dezinfekciją nuo visų kvarabų padaryti. Dar viena čigonė baronkos skylę bandė į lašinių paltį iškeist.
Po visų dainų ir šokių Kanapinis susikovė su Lašininiu. Gerai kliuvo šitam vargšui, vos spėjo pasprukt, bet pasiduot nenorėjo, pakvietė sudžiūvėlį virvę traukti. Aišku, kad nugalėjo Kanapinio komanda. Šokliausias galėjo nusikabinti nuo aukštai ištemptos virvės baronkų, silkių, dešros ir kitokių skanėstų. Šeimininkai buvo dosnūs, o geriausiai sekėsi jauniesiems žiūrovams. Kad ir kaip kvepėjo blynai, kol Morė nesudeginta, valgyti nevalia. Visi ėjom į kiemą, kūrėm laužą ir deginom Morę, nes nesudeginta Morė – nesudegintas blogis. Tikima, kad tokiu veiksmu sustiprinamos žmogaus sielos ir kūno galios.
Šią dieną valgoma gausiai, sočiai ir mėsiškai. Stalas buvo nukrautas įvairiais blynais, šaltiena, mėsomis ir pyragais. Pavalgom, padainuojam, pašokam ir vėl valgom. Taip 7 kartus, nes tikėta, kad jeigu per Užgavėnes gerai pavalgysi, tai visus metus būsi stiprus ir sotus. Dėkojame Reginai Bimbirienei už labai skanius bulvinius ir grikinius blynus su spirgučiais, ačiū visiems už vaišių stalą, gerą nuotaiką ir linksmą šventę, kurios organizatoriai Dubičių ir Panočių kultūros centrai ir bibliotekos.
Dubičių bibliotekos bibliotekininkė
Regina Lukoševičienė
