2023 metų rugpjūčio 4 dieną Žilinų bibliotekoje vyko teminė popietė, skirta Tėvui Stanislovui (Algirdui Mykolui Dobrovolskiui) – dvasininkui, pamokslininkui.
Bibliotekininkė Aldona Valatkevičienė supažindino su Tėvo Stanislovo gyvenimu, papasakojo, kad greta sielovadinio darbo rinko bažnytinio ir liaudies meno kūrinius. Klebonijoje ir šalia esančioje klėtelėje įkūrė unikalų bažnytinio ir liaudies meno muziejų. Žilinų bendruomenės narės Danutė Jaraminienė, Teresė Truncienė ir Danutė Šlačiūnienė papasakojo apie lankymąsi Paberžėje, ypatingą ir unikalią vietą, mažytę bažnytėlę, kuri labai gausiai lankoma.
Dvasininkas žmones traukė, nes šalia jo jautėsi gerbiami, gavo pagalbos ieškodami savęs, bandydami spręsti priklausomybės ligų, psichologines problemas, gaudavo galimybę ir dovaną suprasti, kad nėra padėties be išeities. Pasak Tėvo Stanislovo, labai pravartu pagyventi tokioje asketiškoje aplinkoje kaip Paberžė: pamiegoti senoje lovoje, bliūde nusiprausti, tada grįžęs namo geriau įvertinsi savo lovą, iš čiaupo bėgantį šiltą vandenį. Buvo sklidinas idėjų: iš senų lygintuvų darė stalines lempas, iš verpimo ratelių – šviestuvus. Ir viską dėl to, kad kam nors dovanotų. Į kūrybos procesą įtraukdavo ir sielos ramybės Paberžėje ieškančius žmones, nes tikėjo, kad darbas gydo. Pats kalė kryžius, darė saulutes. Su pagalbininkais nukalė apie 30000 saulyčių, kurias dovanodavo Paberžės lankytojams.
Peržiūrėjome apie Tėvą Stanislovą sukurtus dokumentinius filmus: „Stotis tyloje“ (1997), „Atverti duris ateinančiam“ (1989), „Tėvo Stanislovo sakralinės kolekcijos turtai Paberžėje“ (2014).
Daug gražių giesmių dainavo Žilinų Antano Paduviečio bažnyčios choras, vadovaujamas Danutės Jaraminienės: „Naktužės tyluma“, „Būk ramus“, „Pabūkime kartu“ ir kt.
Ar ko nors moko šviesos žmogaus – Tėvo Stanislovo gyvenimas? Moko suprasti laimę, kaip džiaugsmo akimirkas, moko tikėjimo, kad šviesos visada daugiau nei tamsos.
Žilinų bibliotekos bibliotekininkė
Aldona Valatkevičienė
