Svarbiausi V. Saulėno darbai: Lietuvos naftos telkinių suradimas. Jis sutelkė puikų kolektyvą, siūlė plotus seisminiams darbams vykdyti, planavo paieškos ir žvalgybos darbus. Dirbant kryptingai, sulaukta didelės sėkmės: 1966 m. rastas Pietų Šiūparių naftos telkinys, 1968 m. – Pietų Šiūparių, 1969 m. – Vilkyčių, 1972 m. – Deglių, 1972 m. – Vėžaičių, 1976 m. – Šilalės, Pocių ir Ablingos ir 1977 m. – Sakučių. Minėtų naftos telkinių atradimas ir jų žvalgyba paskatino Lietuvos naftos gavybos pramonę. Ir šiandien iš jų naftą išgauna UAB „Minijos nafta“, UAB „Manifoldas“ ir UAB „LL investicijos“.
Vincas Saulėnas gimė 1933 m. sausio 26 d. Pirčiupių kaime, Varėnos rajone. Kadangi gimtajame kaime mokyklos nebuvo, tad jam 1940–1944 m. teko mokytis Valkininkų pradinėje, vėliau – vidurinėje mokykloje. 1944 m. birželio 3 d. nacistinės Vokietijos esesininkai, keršydami už kelis sovietų partizanų nužudytus vokiečių kareivius, gyvus sudegino 119 Pirčiupių kaimo gyventojų. Žuvo ir Vinco tėvai, tačiau jis pats išsigelbėjo, nes tą dieną buvo mokykloje. Po šios tragedijos glaudėsi pas tolimus giminaičius, kabinosi į gyvenimą, mokėsi. Baigęs vidurinę mokyklą 1951–1952 m. dirbo Eišiškių rajono laikraščio redakcijoje literatūriniu darbuotoju.
1952 m. įstojo į Novočerkasko (Rusija) politechnikos institutą ir 1957-aisias įgijo kasybos inžinieriaus specialybę. Pagal paskyrimą išvyko dirbti į akmens anglių kasyklą Kalūgos srityje (Rusija). Tais pačiais metais, sužinojęs, kad geologai kviečiami grįžti į Lietuvą, Vincas nusprendė grįžti į tėvynę. Jam ištrūkti iš Kalūgos ir įsidarbinti Lietuvoje padėjo Lietuvos geologijos ir gelmių apsaugos valdybos prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos pavaduotojas, vyriausiasis inžinierius Adolfas Vala. (Trumpas Vinco Saulėno pasakojimas apie grįžimą iš Rusijos ir įsidarbinimą Lietuvoje pateikiamas „Geologijos akiračių“ (2022 m. Nr. 1–2) puslapiuose[1].)
1957 m. V. Saulėnas pradėjo dirbti minėtoje Geologijos ir gelmių apsaugos valdyboje vyresniuoju sistemintoju. 1958–1959 m. dirbo Geologinėje paieškų ir žvalgybos ekspedicijoje geologu, 1959–1960 m. – Geologijos ir gelmių apsaugos valdybos Mokslo ir technikos tarybos mokslinis sekretorius, 1960–1962 m. dirbo direktoriaus pavaduotoju, 1962–1964 m. grįžo į Geologinę paieškų ir žvalgybos ekspediciją ir dirbo vyresniuoju geologu, 1965–1966 m. tapo Geologijos valdybos vyresniuoju inžinieriumi, 1966–1981 m. – Naftos žvalgybos ekspedicijos vyriausiuoju geologu.
Vykdant naftos paieškas atlikti geologiniai tyrimai leido sukaupti neįkainuojamus duomenis apie Vakarų Lietuvos gelmių sandarą. 1979 m. už Lietuvos gelmių bei naudingųjų iškasenų tyrimus ir naftos suradimą V. Saulėnui suteiktas Lietuvos nusipelniusio geologo vardas
Kai 1981-aisias Naftos žvalgybos ekspediciją iškėlė į Gargždus, Vincas nepanoro palikti Vilniaus ir pradėjo dirbti Kompleksinės geologinės žvalgybos ekspedicijoje vyriausiuoju geologu. Ši jo veikla tęsėsi iki 1993 metų. Nuo 1993-iųjų iki 2001 m., kai išėjo į pensiją, V. Saulėnas dirbo Naudingųjų iškasenų skyriaus grupės vadovu Lietuvos geologijos tarnyboje, kūrybingai taikė sukauptą ilgametį patirtį ir žinias. Jis kartu su kolegomis kūrė šalies geologinių tyrimų sistemą, plėtojo naujas tyrimų kryptis ir metodus, kaupė, rengė ir išsaugojo unikalią geologinių darbų medžiagą.
Žurnale „Geologijos akiračiai“ ( 2023, Nr. 1–2) publikuotas kolegų sveikinimas Vinco Saulėno 90-ojo jubiliejaus proga. Sveikinime apžvelgiami geologo nuveikti darbai, apibūdintas ir pats V. Saulėnas: „Darbe reiklus ir įžvalgus profesionalas, verčiantis darbuotojus pasitempti, gyvenime jubiliatas yra kuklus, ramaus ir uždaro būdo, vertina tikrą draugystę, sąžiningą darbą ir gamtą“. Toliau sveikinime rašoma: „Jei pats apie save rašytų, Vincas tikrai užsimintų apie jam labai svarbią antrąją savo gyvenimo pusę – šeimą. Prisimintų, kaip nusprendė per gyvenimą eiti kartu su Stefa Stauskaite, taip pat geologe, paleontologe, Vilniaus universiteto absolvente. Paminėtų dieną, kai gimė įpėdinis Audrius, papasakotų apie šauniąsias vaikaites. Apie tai, ko ilgisi ir apie ką pasvajoja“.
2024 metų rugpjūčio 24 dieną, eidamas 92-uosius metus, Vincas Saulėnas mirė. Palaidotas Sudervės kapinėse (Vilnius).
Parengė Laimutė Cibulskienė
Varėnos viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus bibliografė
Naudota literatūra:
1. Pukelytė, Violeta. Kelionė šimtmečio link… : Vinco Saulėno 90-asis gimtadienis!. – Portr. // Geologijos akiračiai. – 2023, Nr. 1/2, p. 70.
2. Vaičeliūnas, Ignas Paskutinis žodis kolegai Vincui Saulėnui: [nekrologas]. – Portr. // Geologijos akiračiai.- 2024, Nr. 3–4, p. 127–128
[1] Saulėnas, Vincas. Aktyviam Lietuvos geologijos valdybos kūrėjui Adolfui Valai – 100. // Geologijos akiračiai. – 2022, Nr. 1/2, p. 73–75.