Dubičių bibliotekoje vyko viktorina „Iš lietuviškų žodžių lobyno“, skirta Lietuvių kalbos dienoms. Ją organizavo biblioteka kartu su Dubičių kultūros centru. Į viktoriną susirinko kūrybiškos kaimo moterys, mylinčios gimtąją kalbą, knygą, lietuvišką žodį.
Pradžioje skaitėme poetų Justino Marcinkevičiaus ir Janinos Degutytės eilėraščius, žymių žmonių – Mikalojaus Daukšos, Jono Jablonskio, Johano Volfgango Gėtės ir kt. mintis apie kalbą. Dalyvių laukė įvairios užduotys: rasti ir sujungti priešingos reikšmės žodžius, įrašyti praleistas raides, įminti mįsles, užbaigti priežodžius. Labai susikaupusios moterys išsprendė net penkias žodžių grandinėles. Pavyko, tikros šaunuolės! Prisiminėme senovinius lietuvių valandų pavadinimus, pvz.: santės arba sutemos (dabar apie 21 val.), naktovidas (apie 1 val.), įmigis (apie 2 val.), mažoji pusrytėlė (apie 7 val.), pakaitis (apie 13 val.) ir kt.
Bene įdomiausia užduotis – viktorinos pabaigoje. Dalyvės gavo geltonos, žalios ir raudonos spalvos juosteles su raide: reikėjo sugalvoti ir užrašyti sakinį, kurio kiekvienas žodis prasideda duotąja raide. Iš visų lietuviškos abėcėlės raidžių (išskyrus „ę“ ir „ų“) viktorinos dalyvės sukūrė gražiausius sakinius, kurios garsiai perskaitė: „Ąžuolinė ąsočio ąsa“, „Ovalūs oranžiniai obuoliai“, “Giliam griovy gyvena gražios, grakščios gervės“, „Loreta lopu lopino liemenę Lioniui“, „Penki pelėdžiukai pūpso po pušim“, „Cinkuotam cilindre cukruotos citrinos cekavam carui“, „Ypatingos ylos yra Ylakiuose“, „Ėglyne ėdžios ėdriam ėriukui“, „Usnynus užliejo upė“, „Čia čiulba čiulbutis“, „Ūsuoto ūkininko Ūdrio ūkanotas ūmėdžių ūkis“ ir kt. Juokavome, kad tokie sakiniai galėtų virsti greitakalbėmis. Visas juosteles surišome į vėduoklę, kuri papildė literatūros spaudinių parodą „Kalboje visų namai“.
Visoms dalyvėms įteiktos padėkos, padėkota už labai jaukią ir šiltą popietę, gražų bendravimą ir pasibuvimą prie arbatos puodelio. Anot Vydūno „Kalbą reikėtų vadinti tautos vėliava“, o Danutė Ruseckaja taip rašo: „Kalba – tai mūsų tautos pamatai! / Bočiai saugojo, nešė nuo seno. / Kalbai mirštant, žiūrėsim kaltai. / Gyvastis – tai kalba. Lai gyvena!“ Todėl savo kalbą saugokime, branginkime ir perduokime.
Dubičių bibliotekos bibliotekininkė Regina Lukoševičienė
